kidinos

kìdinos sf. pl. (1) Jn kas kuliant nuo linų atsiskiria, susidraiko, susikedena: Anga užkimšta kìdinoms, pakuloms, šiaudais K.Būg(Kv, Rt). Iš tų kìdinų nėko gero, gal sukreikti kiaulėms Lkv. Iškulkiam ir kìdinas, būs pakuros langaliams užkišti Šll. Kidinos minti nebeapsimoka Kv.